Konstitucinis Teismas: notaro įgaliojimų pratęsimas nenustačius kriterijų prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį visų notarų įgaliojimai pasibaigia jiems sulaukus 65 metų, išskyrus notarus, kurių įgaliojimai Notarų rūmų teikimu teisingumo ministro įsakymu pratęsiami iki jiems sukaks 70 metų, suponuoja tai, kad notaro įgaliojimų trukmę lemia ne įstatymo nustatytas visiems vienodai taikomas įgaliojimų pasibaigimo pagrindas, o teisingumo ministro teisė savo nuožiūra Notarų rūmų teikimu spręsti dėl notaro įgaliojimų pratęsimo ar nepratęsimo. Nei Notariato įstatymo 23 straipsnyje (2003 m. sausio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), nei kituose šio įstatymo straipsniuose nėra numatyta kriterijų, dėl kurių notaro įgaliojimai gali būti pratęsiami.

Nutarime konstatuota, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį dalis notarų, sulaukusių 65 metų, gali būti atleidžiami iš pareigų, o kitos dalies notarų, sulaukusių 65 metų, įgaliojimai gali būti pratęsiami iki jiems sukaks 70 metų, sudaromos prielaidos tos pačios grupės asmenis, užsiimančius tokia pačia profesine veikla, traktuoti nevienodai. Todėl šis teisinis reguliavimas vertintinas kaip neatitinkantis Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies (teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą) ir 29 straipsnio (asmenų lygiateisiškumo principas), be to, nukrypsta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog tai, kad ginčyta nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, nereiškia, kad notarų įgaliojimai, kurie buvo pratęsti pagal šioje konstitucinės justicijos byloje pripažintą prieštaraujančiu Konstitucijai teisinį reguliavimą, gali būti vien šiuo pagrindu kvestionuojami, kad jie vien minėtu pagrindu gali nutrūkti ar būti nutraukti.