Kauno m. 24-asis notaro biuras
Laisvės al. 23-5A, LT-44311 Kaunas , tel. +370 37 209993, Notaras Mindaugas Statkevičius

 

1. Turtas palikėjo ir jo buvusios sutuoktinės buvo įgytas santuokos metu, o ją nutraukiant nebuvo padalytas, todėl bendroji nuosavybė nepasibaigė. Suinteresuotas asmuo nėra pareiškęs reikalavimo dėl šio turto padalijimo, todėl ar dalijant nekilnojamąjį turtą taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas ir ar jis turi būti taikomas. Turtas registruotas palikėjo vardu, tai ar pareiškėja yra vienintelė paveldėtoja ir ar jai turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės į visą palikėjo turtą liudijimas?

Civilinė byla Nr. e3K-3-679-469/2015
Sprendžiant dėl notaro veiksmų ar atsisakymo juos atlikti teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų. Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga tuo atveju, kai notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, atsisakyti atlikti tokį veiksmą.  

 

 

Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. S. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, bylos Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. P. skundą dėl notarinių veiksmų,bylos Nr. 3K-3-643/2013).

 

 

Ieškinio senaties samprata įtvirtinta CK 1.124 straipsnyje: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.

 

 

CK 1.126 straipsnyje nustatytos ieškinio senaties taikymo taisyklės: reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja; draudžiama iš anksto atsisakyti taikyti ieškinio senatį.

 

 

CK 1.131 straipsnyje įtvirtinti ieškinio senaties termino pabaigos teisiniai padariniai: ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (1 dalis); jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (2 dalis).

 

 

Apibendrindama nurodytas įstatymo ir teismų praktikos nuostatas, teisėjų kolegija išaiškina, kad, pirma, ieškinio senatį taiko tik teismas, nagrinėjantis ginčą dėl asmens teisių pažeidimo; antra, ieškinio senaties termino pabaiga nepanaikina asmens subjektinių materialiųjų, tarp jų ir nuosavybės, teisių ir neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui ieškiniu kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo; trečia, nei CK, nei kitų įstatymų nuostatos nesuteikia teisės notarui spręsti suinteresuotų asmenų ginčų dėl teisės ir taikyti ieškinio senatį ir (ar) senaties termino pabaigos teisinius padarinius.

 

 

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notaras, gavęs kasatorės prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjo turtą, išanalizavęs šiam klausimui tinkamai išspręsti svarbias aplinkybes dėl palikėjo turto ir jo sudėties bei atlikęs teisinį tyrimą, nustatė, kad ginčo žemės sklypas įgytas palikėjo ir suinteresuoto asmens santuokos metu, o nutraukiant jų santuoką sklypas padalytas nebuvo. Įvertinęs šias aplinkybes notaras padarė išvadą, kad buvusi palikėjo sutuoktinė yra minėto žemės sklypo bendraturtė, todėl atsisakė išduoti kasatorei paveldėjimo teisės į šį turtą liudijimą, kartu pažymėdamas, kad dėl kito palikėjo turto paveldėjimo dokumentai gali būti išduodami. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką dėl notaro veiklos specifikos, sprendžia, kad šiuo atveju notaras teisėtai atsisakė išduoti kasatorei paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo žemės sklypą. Notaras, minėta, neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Dėl šios priežasties, kai paveldint bendrąją nuosavybę nėra aiški palikėjui priklausiusi turto dalis, notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl palikėjo ir suinteresuoto asmens bendrosios nuosavybės dalių nustatymo, nei kasatorė, nei suinteresuotas asmuo tokių reikalavimų nekėlė, o bylos nagrinėjimo dalykas buvo tik notaro veiksmų teisėtumo klausimas, tai bylą nagrinėję teismai pagrįstai nepasisakė dėl palikėjo ir suinteresuoto asmens bendrosios nuosavybės dalių ir netaikė ieškinio senaties.
2. Ar galima spręsti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą, kai nėra išspręstas nepilnamečių įpėdinių palikimo priėmimo/atsisakymo nuo palikimo klausimas?
Civilinė byla Nr. 2S–431–198-2015

Kiekvieną kartą, kai į notarą kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo, patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių, t. y. nustato, ar nėra įmanomas paveldėjimas transmisijos bei atstovavimo būdu (paveldėjimo pagal įstatymą atveju) bei ar nėra nepilnamečių, kuriems įstatymas nustato teisę į privalomąją palikimo dalį[1] (paveldėjimo pagal testamentą atveju). Nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš išvardytų aplinkybių, notaras informuoja vaiko atstovą pagal įstatymą arba jo globėją apie vaiko teisę paveldėti (atstovo pareigą kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo), taip pat šią informaciją pateikia vaiko teisių apsaugos tarnybai, privalančiai konsultacijomis padėti vaiko atstovui įgyvendinti paveldėjimo teisę, o prireikus – pačiai kreiptis į teismą dėl teismo leidimo paveldėti turtą išdavimo bei turto administratoriaus paskyrimo. Į teismą dėl leidimo paveldėti turtą išdavimo bei turto administratoriaus paskyrimo taip pat gali kreiptis ir prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Esant išdėstytam, ir vadovaujantis išimtinai nepilnamečių interesais, siekiant išvengti ateityje galinčių kilti teisminių ginčų dėl paveldėto turto, notarė pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjai, kol nebus išspręstas klausimas dėl nepilnamečių vaikų turto paveldėjimo.