Kauno m. 24-asis notaro biuras
Laisvės al. 23-5A, LT-44311 Kaunas , tel. +370 37 209993, Notaras Mindaugas Statkevičius

KAS YRA ĮGALIOJIMAS?

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai:

1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;

2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;

3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

Notaro patvirtintiems prilyginami:

1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų);

2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų;

3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

ĮGALIOJIMO TERMINAS IR TURINYS

Įgaliojimo terminas gali būti apibrėžtas ir neapibrėžtas. Jeigu terminas įgaliojime nenurodytas, tai įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos.

Notaro patvirtintas veiksmams atlikti užsienyje skirtas įgaliojimas, kuriame nenurodytas galiojimo laikas, galioja, kol jį panaikina įgaliojimą išdavęs asmuo.

Įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja.

Įstatymai arba šalių sutartis gali nustatyti atvejus, kuriais išduodamas neatšaukiamas įgaliojimas.

Įgaliojimas dovanojimo sutarčiai sudaryti, kuriame nenurodytas sutarties dalykas ir apdovanotasis, negalioja.

Į žemės nuomos sutartį negali būti įrašytas įgaliojimas nuomininkui atstovauti žemės savininkui ir disponuoti šio savininko privačia žeme bei joje esančiu kitu nekilnojamuoju turtu.

Kai kurie įgaliojimų formulavimo praktiniai klausimai

1. Prieš atvykdami į notarų biurą gerai pagalvokite, kokiems konkretiems veiksmams norite suteikti įgaliojimą. Dabar galiojantys įstatymai nesuteikia teisės suteikti taip vadinamo "generalinio" įgaliojimo, t.y. įgaliojimo, formuluojamo itin abstrakčiai, pavyzdžiui, "visiems teisiniams veiksmams atlikti". To pagrindas - CK 2.137 str. 2 d. norma, numatanti, kad atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. Štai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundą suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo. LR ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, kad atstovų (išskyrus advokatus ir advokatų padėjėjus) įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 ir 59 straipsnių nuostatomis, fizinių asmenų atstovui duodami įgaliojimai kreiptis į teismą su skundu atstovaujamųjų vardu turi būti atskirai aptarti notarine tvarka patvirtintame įgaliojime. Vadinasi, įgaliojimo formuluotė "tvarkyti visus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą; esant reikalui, vesti derybas dėl žemės sklypo perkėlimo į kitą vietą; šiuo tikslu atstovauti pareiškėjoms visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose..." nesuteikia teisės atstovauti įgaliotojo teisme. 

2. Kai kuriems veiksmams įgaliojimas negali būti suteikiamas. Pavyzdžiui, norintys susituokti asmeniškai paduoda prašymą civilinės metrikacijos skyriui (CK 3.299 str. 1 d.); tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas turi teisę sandoriais nustatyti servitutus (CK 4.125 str.); tik pats daikto savininkas gali sandoriais nustatyti uzufruktą (CK 4.148 str.); tik pats testatorius gali sudaryti testamentą (CK 5.15 str.).

3. Pagalvokite, ar suteiktumėte teisę Jūsų prašomus veiksmus atlikti Jūsų įgaliotinio įgaliotam asmeniui,t.y. ar sutiktumėte, kad įgaliotinis turėtų teisę perįgalioti kitą asmenį savo nuožiūra. Įgaliotinis turės teisę perįgalioti kitą asmenį tik tuo atveju, jeigu tokią teisę jam suteiks gautasis įgaliojimas (CK 2.145 str. 1 d.).

4. Nurodykite pragmatišką įgaliojimo terminą. Kitaip tariant, įgaliojimo terminas turi būti protingas: viena vertus, jis turi suteikti galimybę laiku atlikti visus reikalingus veiksmus konkrečiu atveju; kita vertus, neturi būti pernelyg ilgas, kad tam tikrais atvejais apsaugotų Jūsų kaip įgaliotojo interesus.